plėsteris

plė́steris sm. (1) menk. 1. Rt nestiprus žmogus: Ką tas plė́steris galia panešti: sėtuvę nešant kojos vytuo[ja] Lkv. 2. tinginys, apsileidėlis: Neplėsterinėk kaip plė́steris be darbo Šll.